6. Imitacinis dvibalsis kontrapunktas. Kanonai, jų rūšys. Rašymo technikaMokymo ir mokymosi tikslai: 1. Žinoti ir atpažinti kūriniuose įvairias kanonų rūšis. 2. Gebėti sukurti įvairių rūšių kanonų eskizus: paprastą, sustambintą, veidrodinį, vėžinį.
Imitacija (it. imitatio – pamėgdžiojimas) yra tikslus arba netikslus skambėjusio muzikinio motyvo pakartojimas kitame balse, kitu tembru. Kartojimu pagrįsti jau Perotino organumai („Sederunt“), kuriuose apstu melodinių fragmentų imitacijų tame pačiame balse (8.1 pav. 178 p.). Šiame kūrinyje taip pat gausu to paties skambesio aukščio darinių, perduodamų iš vieno balso į kitą. Toks būdas, kai kartojant muzikinius darinius nesikeičia balso registras, vadinamas Stimmtausch (vok. – balsų kaita) technika. Imitacijos, kaip muzikinio proceso, kuris pagrįstas frazės kartojimu kituose balsuose, raidą lėmė ir Ars antiqua hoketo technika, kai viename balse pasibaigus frazei pauze, kitame balse ši frazė būdavo pakartojama, pradedant paskutiniu skambėjusiu garsu. Renesanso muzikoje imitacinė faktūra dažnai tampa daugiabalsio kūrinio vienovės pagrindu. Imitacinė polifonija – tai imitacijos ir kanonai. Imitacija – nutrūkstantis trumpo 1–4 taktų darinio, skambančio viename balse, pamėgdžiojimas kitame, turintis apibendrinančią pabaigą; kanonas – nesibaigiantis imitavimas arba pamėgdžiojimas. Imitacijos struktūra: proposta ir risposta. Propostos (vedmuo) ir rispostos (sekmuo) santykiai gali būti įvairūs vertikaliosios ir horizontaliosios koordinačių požiūriu. Imitacijose, kaip ir kanonuose, gali būti rispostos diminucija, augmentacija, inversija, retrogradinė inversija. Kanonai, kaip ir imitacijos, gali būti kelių rūšių: paprastasis, sudėtingasis, menzūrinis, linearusis, inversinis, elizinis. Sudėtingesnis darinys – kanoniškoji sekvencija. Mokantis rekonstruoti imitacinę technką, kaip rodo muzikos kalbos dėstymo praktika, yra lengviau pradėti nuo kanonų rašymo. Kanonas. Kanono technika labai plačiai naudota XIV amžiaus muzikoje. Kanonas (iš gr. k. kanon – taisyklė) tai sąvoka, reiškianti normą. Tačiau šio termino įvairovė susijusi su daugeliu muzikos ir ne tik jos reiškinių: 1. Canon – liturginio giedojimo žanras. 2. Kanonas – imitavimo technika, kai vienas ar keli balsai nenutrūkstamai mėgdžioja pirmąjį suskambėjusį balsą. 3. Kanonas – kompozicijos būdas, naudojant nenutrūkstamą imitavimo techniką. 4. Kanonas – armėnų etninis styginis instrumentas. 5. Canon – dauginimo aparato pavadinimas, primenantis pradinę, tapataus kartojimo esmę, susijusią su šia sąvoka. Bažnytiniai kanonai (normos), visuomenės gyvenimo kanonai, kanonizacijos procesas – kanono sąvoka apima daugybę reiškinių ir susijusi ne tik su muzika. Kanono rašymo technika. Kanonas muzikoje – propostos (vedmens) ir rispostos (sekmens) dėstymo būdas, kai rispostos kontrapunktas tampa naująja proposta ir vėl yra imituojamas. Kanoną sudaro mažiausiasi trys tokių vedinių grandys. Kanoną lengviausia rašyti, žinant imitavimo schemą. Tai paprasto kanono rašymo schema: I balsas a b c d e……. II balsas a b c d……….. Pastaba: kartais besimokantieji, neįsigilinę į imitacinės technikos komponentų – propostos ir rispostos – santykius, nesilaiko šios schemos, bandydami mechaniškai perrašyti viršutinį balsą. Tai yra visiškai klaidinga, nes pažeidžiamas griežtojo stiliaus balsų derinimo principas – konsonansinis skambėjimas, disonansus vartojant tik kaip užlaikytus ir pagal taisykles išspręstus. Kanonų rūšys. 1. Paprastasis, vienatemis, tiesioginis kanonas. Risposta tiksliai kartoja propostą pasirinktu intervalu. 2. Sudėtingasis, daugiatemis, tiesioginis kanonas. Tai faktiškai kelių paprastųjų kanonų junginys. Pagal propostų skaičių vadinami dvigubaisiais, trigubaisiais. Pavyzdys Nr. 4 – dviguba proposta, apatiniame balse – pagrindinio motyvo inversija.
3. Proporcinis, menzūrinis kanonas. Visi balsai pradeda judėti kartu, tačiau proposta imituojama skirtingomis ritminėmis vertėmis. Pavyzdys Nr. 5
4. Vieno baso melodijos (linearusis) kanonas (proposta imituojama (kartojama) tame pačiame balse. (Josquini mišios „Hercules dux Ferrarie“, Kyrie I) 5. Inversinis, veidrodinis kanonas. Tai dviejų tipų kanonai – vertikalusis (veidrodinis) ir horizontalusis (vėžinis). Veidrodinio kanono proposta apverčiama pagal ašį (ašis – II laipsnis mažorinėje dermėje, IV – minorinėje). Vėžinio kanono proposta imituojama nuo pirmojo garso bei nuo antrojo balso pabaigos – atgal, „vėžiškai ropojant“. 6. Elizinis kanonas. Rispostos vėluoja didėjančiu intervalu. 7. Kanonai su laisvaisiais balsais. Kanoną formuoja trys balsai, vienas jų(dažnai tai c. f.) imitavimo procese praleidžiamas. 8. Kanonai gali būti sustambintieji (turi proporcingai sustambintąrispostą) ir susmulkintieji (risposta ritmiškai susmulkinta). Kanonai gali būti dvibalsiai, tribalsiai. Jų balsų skaičius neribojamas. *** Kanonų rašymo technika. Paprastasis kanonas Natų penklinės eilutėje (patogiau – dviejose eilutėse) pasižymime 6–8 taktus. Motyvą a įrašome į pasirinkto balso eilutę. Pasirenkame imitavimo intervalą, kuriuo risposta imituos propostą. Tai gali būti oktava. (Iv = 7). Imitavimo horizontalus poslinkis gali būti vienas taktas. (Ih = 1). Įrašome A motyvą kitame balse, po takto, oktava žemiau, – tai risposta. Jai pirmajame balse sukuriame kontrapunktą ir jį perrašome oktavos intervalu į kitą balsą, jau kaip rispostą. Sėkmės! Paprastas kanonas: Pavyzdys Nr. 6
Sustambintas kanonas: (iš MK, 5.4.1 sustambintas kanonas, psl. 192) Pavyzdys Nr. 7
Susmulkintas ir kartu veidrodinis: Pavyzdys Nr. 8
Vėžinis: Pavyzdys Nr. 9
***
|
Kanonų
pavyzdžiai Sibelius programoje: 