4. Ars nova ir itališkasis trecento. Ars antiqua ir Ars nova meno sąsajos. Pasaulietiniai muzikiniai-poetiniai žanrai
Mokymo ir mokymosi tikslai: 1.Pagal melodinės horizontalės, ritmo ypatybes nustatyti Ars nova epochos kūrinio struktūrą ir žanrą. 2. Apibūdinti XIV a. italų ir prancūzų muzikos stilistines ypatybes, skirtumus nuo ars antiqua stilistikos. 3. Mokėti apibūdinti izoritmijos principus, talea ir color segmentus.
XIII a. viduramžių Europoje paplinta pasaulietinio meno žanrai. Į karo žygius ilgam iškeliaujantys didikai, riteriai kuria ilgesingas dainas jų laukiančioms damoms. Tai trubadūrų, truverų, kilusių iš Pietų Europos, menas. Vėliau paplinta minezingerių, meisterzingerių (vokiečių kraštų keliaujančių dainininkų) menas. Dainos kuriamos etninėms melodijoms artima Bar formos struktūra aab. XIV a. formuojasi nauja priešrenesansinio meno kryptis ars nova (Prancūzijoje) ir trecento (Italijoje); jos atstovai – Philipas de Vitry (teorinis traktatas „Ars nova“) bei Gijomas de Mašo (pirmosios ordinarinės keturbalsės Guillaume de Maschaut mišios – „Messe de Nostre Dame“, 1356) savo kūryba pakeičia vyravusį Ars antiqua muzikos charakterį. Atsiranda pokyčiai harmoninėje vertikalėje (ji tampa labiau konsonansinė), disonansų ir konsonansų traktuotėje, metrikoje. Požiūris į melodinės linijos pertrūkius pauzėmis pavadinamas hoketu. Italijoje trecento stiliumi kuria kompozitorius Landini; trecento sąvoka siejasi su mille trecento – 1300 metai. Atkreiptinas dėmesys į melodinių darinių užbaigas – Landinio kadencijas. XIV a. atsiranda muzikinių-poetinių žanrų (rondeau, balade, virelai, ballata, caccia, madrigale). Ars nova metrikos ypatumai: menzūrinė ritmika. Tempus perfectum ir imperfectum, prolatio major ir minor. Su prancūzų Ars nova kūrybos sistema susijusi izoritmija (izo – tas pats), kuri reiškia susikurtų ritmų (talea) įvairovę (būna viename balse – tenore, bet gali būti ir visuose keturiuose balsuose (vadinamoji panizoritmias). Paprastai vienas sukurtas metroritminis darinys (talea – ritmo riekė) apima vieną kūrinio strofą, kitoje strofoje šis darinys išlieka, pvz., tenore, o melodikos linija kinta, keičiantis melodikos aukščiui. Melodikos pavidalams taikomas color terminas. Talea viename kūrinyje gali būti 1–3, color (pritaikyta prie kiekvieno ritmo ) gali būti iki 9 variantų. Talea principas visuose balsuose sukuria panizoritmiją (daugybinę izoritmiją). Italų mille trecento stiliujeizoritmija neprigijo. Kompozitorius Landini kūrė vokalines balades su instrumentiniu pritarimu.
|
